Cardalis (benazepril hydrochloride /spironolactone) – Preparato charakteristikų santrauka - QC09BA07

Updated on site: 08-Feb-2018

Vaisto pavadinimas: Cardalis
ATC: QC09BA07
Sudėtis: benazepril hydrochloride /spironolactone
Gamintojas: Ceva Santé Animale

Straipsnio turinys

1.VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS

Cardalis 2,5 mg/20 mg kramtomosios tabletės šunims

Cardalis 5 mg/40 mg kramtomosios tabletės šunims

Cardalis 10 mg/80 mg kramtomosios tabletės šunims

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kramtomojoje tabletėje yra: veikliųjų medžiagų:

 

benazeprilio

spironolaktono

 

hidrochlorido (HCl)

(spironolactonum)

 

(benazeprili HCl)

 

Cardalis 2,5 mg/20 mg tabletės

2,5 mg

20 mg

Cardalis 5 mg/40 mg tabletės

5 mg

40 mg

Cardalis 10 mg/80 mg tabletės

10 mg

80 mg

pagalbinių medžiagų:

išsamų pagalbinių medžiagų sąrašą žr. 6.1 p.

3.VAISTO FORMA

Kramtomosios tabletės.

Rudos spalvos, skani, ovali kramtomoji tabletė su įranta.

Tabletės gali būti padalintos į dvi lygias dalis.

4.KLINIKINIAI DUOMENYS

4.1.Paskirties gyvūnų rūšis (-ys)

Šunys.

4.2.Naudojimo indikacijos, nurodant paskirties gyvūnų rūšis

Šunims gydyti, esant širdies nepakankamumui dėl lėtinės degeneracinės vožtuvų ligos (prireikus derinant su diuretikais).

4.3.Kontraindikacijos

Negalima naudoti vaikingoms patelėms ir laktacijos metu (žr. 4.7 p.). Negalima naudoti veisiamiems ar numatytiems veisti šunims.

Negalima naudoti šunims, kuriems nustatytas hipoadrenokorticizmas, hiperkalemija ar hiponatremija. Negalima naudoti kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) šunims, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas.

Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriams ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Negalima naudoti šunims, kuriems sutrikęs kraujo išstūmimas iš širdies dėl aortos ar plaučių arterijos stenozės.

4.4.Specialieji įspėjimai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams

Nėra.

4.5.Specialiosios naudojimo atsargumo priemonės

Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams

Prieš pradedant gydyti benazepriliu ir spironolaktonu, reikia įvertinti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume, ypač šunims, kuriems nustatytas hipoadrenokorticizmas, hiperkalemija ar hiponatremija. Skirtingai nei žmonėms, klinikiniuose tyrimuose, atliktuose su šunimis naudojant minėtą derinį, hiperkalemijos dažnis nebuvo padidėjęs. Tačiau šunims, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, gali būti padidėjusi hiperkalemijos rizika, todėl rekomenduojama nuolat stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume.

Kadangi spironolaktonas pasižymi antiandrogeniniu poveikiu, nerekomenduojama šio veterinarinio vaisto skirti augantiems šunims.

Saugumo paskirties gyvūnų rūšims tyrimo metu spirolaktonu gydytiems nekastruotiems šunims, naudojus rekomenduojamą dozę, pastebėta grįžtama prostatos atrofija.

Šunims, kurių sutrikusi kepenų funkcija, veterinarinį vaistą reikia naudoti apdairiai, kadangi gali būti sutrikdytas spironolaktono biotransformavimas kepenyse.

Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams

Žmonės, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas spironolaktonui ar benazepriliui, turi vengti sąlyčio su šiuo veterinariniu vaistu.

Nėščios moterys turėtų saugotis, kad atsitiktinai neprarytų vaisto, nes nėštumo metu angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui.

Atsitiktinis prarijimas, ypač vaikams, gali sukelti nepalankias reakcijas, tokias kaip mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ir viduriavimas, ir odos bėrimas.

Atsitiktinai prarijus, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui parodyti informacinį lapelį ar etiketę.

Naudojus vaistą, reikia plauti rankas.

4.6.Nepalankios reakcijos (dažnumas ir sunkumas)

Labai retai spontaniniuose pranešimuose nurodytas vėmimas.

Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:

-labai dažna (nepalanki (-ios) reakcija (-os) pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),

-dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),

-nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),

-reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),

-labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus).

4.7.Naudojimas vaikingumo, laktacijos ar kiaušinių dėjimo metu

Negalima naudoti vaikingumo ir laktacijos metu. Tyrimais su laboratoriniais gyvūnais (žiurkėmis), naudojus ne toksinėmis patelei dozėmis, nustatytas embriotoksinis benazeprilio poveikis (vaisiaus šlapimo sistemos vystymosi sutrikimas).

4.8.Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos

Furozemidą skyrus kartu su benazeprilio hidrochlorido ir spironolaktono deriniu šunims, turintiems širdies nepakankamumą, jokie klinikiniai nepalankios sąveikos požymiai nepasireiškė.

Šį veterinarinį vaistą skiriant kartu su kitais kraujospūdį mažinančiais vaistais (pvz., kalcio kanalų blokatoriais, β-blokatoriais ar diuretikais), anestetikais ar raminamaisiais vaistais, galima sukelti papildomą kraujospūdžio mažinamąjį poveikį.

Šį veterinarinį vaistą skiriant kartu su kitais kalį tausojančiais vaistais (tokiais kaip β-blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai), galima sukelti hiperkalemiją (žr. 4.5 p.). Kartu naudojant NVNU ir šį veterinarinį vaistą, gali sumažėti jo kraujospūdžio mažinamasis

bei natriuretinis poveikis ir padidėti kalio kiekis serume. Todėl šunys, šį veterinarinį vaistą gaunantys kartu su NVNU, turi būti stebimi ir tinkamai hidratuojami.

Naudojant veterinarinį vaistą kartu su deoksikortikosteronu, galima iššaukti nedidelį spirolaktono natriuretinio poveikio susilpnėjimą (natrio išskyrimo su šlapimu sumažėjimą).

Spironolaktonas slopina digoksino išskyrimą ir dėl to didina digoksino koncentraciją kraujo plazmoje. Kadangi digoksino terapinis indeksas yra labai nedidelis, šunis, gaunančius ir digoksiną, ir benazeprilio hidrochlorido bei spironolaktono derinį, rekomenduojama atidžiai stebėti.

Spironolaktonas gali tiek aktyvinti, tiek ir slopinti citochromo P450 fermentus, todėl gali veikti kitų vaistų, biotransformuojamų šiuo keliu, apykaitą. Todėl šis vaistas turi būti atsargiai naudojamas su kitais veterinariniais vaistais, kurie skatina, slopina ar yra metabolizuojami šių fermentų.

4.9.Dozės ir naudojimo būdas

Šis fiksuotą derinį turintis veterinarinis vaistas turi būti duodamas tik tiems šunims, kuriems vienu metu reikia skirti abi veikliąsias medžiagas tokiomis fiksuotomis dozėmis.

Sušerti.

Rekomenduojama Cardalis kramtomosios tabletės dozė yra 0,25 mg benazeprilio hidrochlorido ir 2 mg spironolaktono 1 kg kūno svorio vieną kartą per dieną, pagal toliau pateiktą dozavimo lentelę.

Tabletes reikia sušerti su ėdesiu, sumaišius su nedideliu ėdesio kiekiu ir duodant prieš pagrindinį šėrimą arba su visu ėdesio kiekiu šėrimo metu. Tablečių sudėtyje yra jautienos kvapiosios medžiagos, kuri gerina jų skonį. Bandymų su šunimis, sergančiais lėtine degeneracine vožtuvų liga, metu 92 % šunų tabletes savanoriškai ir visiškai suėsdavo su ėdesiu ar be jo.

Šuns kūno svoris

Stiprumas ir tablečių skaičius

(kg)

Cardalis

Cardalis

Cardalis

 

2,5 mg/20 mg

5 mg/40 mg

10 mg/80 mg

 

kramtomosios tabletės

kramtomosios

kramtomosios tabletės

 

 

tabletės

 

2,5–5

½

 

 

5–10

 

 

10–20

 

 

20–40

 

 

40–60

 

 

1 + ½

60–80

 

 

 

 

4.10. Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai), jei būtina

Sveikiems šunims davus iki 10 kartų didesnę nei rekomenduojama dozę (2,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 20 mg/kg spironolaktono), buvo pastebėtas nuo dozės priklausomas nepalankus poveikis (žr. 4.6 p.).

Sveikiems šunims kasdien davus 6 kartus (1,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 12 mg/kg spironolaktono) ir 10 kartų (2,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 20 mg/kg spironolaktono) didesnę nei rekomenduojama dozę, sukeltas nežymus priklausomas nuo dozės raudonųjų kraujo kūnelių kiekio

sumažėjimas. Tačiau šis labai nežymus raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas buvo trumpalaikis, jų kiekis išliko normos ribose ir šis atradimas nebuvo įvertintas kaip kliniškai reikšmingas. Skyrus 3 kartus didesnę negu rekomenduojama dozę, taip pat buvo nustatyta nuo dozės priklausoma, bet nedidelė, kompensacinė fiziologinė antinksčių kamuolinės zonos hipertrofija. Neatrodo, kad ši hipertrofija būtų susijusi su kokia nors patologija, taip pat buvo pastebėta, kad nutraukus gydymą ji išnykdavo.

Šuniui atsitiktinai prarijus didelį kiekį Cardalis kramtomųjų tablečių, specifinio priešnuodžio ar gydymo nėra. Todėl rekomenduotina sukelti vėmimą, plauti skrandį (atsižvelgus į nustatytą riziką) ir stebėti elektrolitų kiekį. Reikia skirti simptominį gydymą, pvz., skysčių terapiją.

4.11. Išlauka

Netaikytina.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė: medžiagos, veikiančios renino-angiotenzino sistemą, AKF inhibitoriai, deriniai.

ATCvet kodas: QC09BA07.

5.1.Farmakodinaminės savybės

Spironolaktonas ir aktyvūs jo metabolitai (įskaitant 7-α-tiometil-spironolaktoną ir kanrenoną) veikia kaip specifiniai aldosterono antagonistai ir jų poveikis pasireiškia konkurenciškai jungiantis prie mineralkortikoidų receptorių, esančių inkstuose, širdyje ir kraujagyslėse. Inkstuose spironolaktonas slopina aldosterono sukeliamą natrio sulaikymą, todėl padidėja natrio ir vandens išskyrimas ir kalio sulaikymas. Dėl to sumažėja tarpląstelinio skysčio tūris, širdies prieškrūvis ir slėgis kairiajame prieširdyje. Todėl pagerėja širdies funkcija. Širdies ir kraujagyslių sistemoje spironolaktonas apsaugo nuo žalingo aldosterono poveikio. Nors tikslus veikimo mechanizmas dar nėra visiškai aiškus, aldosteronas skatina miokardo fibrozę, miokardo ir kraujagyslių pakitimus ir endotelio funkcijos sutrikimą. Eksperimentiniais tyrimais su šunimis buvo nustatyta, kad ilgalaikis šunų, turinčių lėtinį širdies nepakankamumą, gydymas aldosterono antagonistais apsaugo nuo progresuojančios kairiojo skilvelio disfunkcijos ir sumažina kairiojo skilvelio pakitimus.

Benazeprilio hidrochloridas yra vaisto pirmtakas, in vivo hidrolizuojamas į akyvų metabolitą, benazeprilatą. Benazeprilatas yra stiprus ir selektyvus angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, kuris užkerta kelią neaktyviam angiotenzinui I virsti į aktyvų angiotenziną II. Tokiu būdu jis sutrikdo visas reakcijas, kurioms svarbus angiotenzinas II, įskaitant vazokonstrikciją (arterijų ir venų), inkstų sugebėjimą sulaikyti natrį ir vandenį.

Vaistas užtikrina ilgalaikį AKF slopinamąjį poveikį šunų plazmoje. Piko metu inhibicija pasiekia daugiau nei 95%, o didelis aktyvumas (> 80%) išlieka 24 valandas po vaisto sudavimo.

Spirolaktono ir benazeprilio derinimas yra naudingas, nes abi veikliosios medžiagos veikia renino- angiotenzino-aldosterono sistemą (RAAS), bet skirtinguose kaskados lygiuose.

Benazeprilis, stabdydamas angiotenzino II formavimąsi, kartu stabdo žalingą vazokonstrikcijos ir aldosterono išsiskyrimo stimuliacijos poveikį. Tačiau AKF inhibitoriai nepilnai kontroliuoja aldosterono išsiskyrimą, nes angiotenzinas II yra gaminamas ir ne AKF keliu, pavyzdžiui, fermento chimazės (fenomeno, žinomo kaip „aldosterono pabėgimas“). Aldosterono išsiskyrimas gali būti stimuliuojamas ne vien tik angiotenzino II, bet ir kitų faktorių, ypač padidėjus K+ ar AKTH. Todėl norint pasiekti pilnesnį žalingo RAAS padidėjusio aktyvumo, kuris pasireiškia esant širdies nepakankamumui, slopinamąjį poveikį, rekomenduojama naudoti aldosterono antagonistus, tokius kaip spironolaktonas kartu su AKF inhibitoriais, norint specifiškai užblokuoti aldosterono (nepriklausomai nuo šaltinio) veikimą, konkurencinio antagonizmo principu veikiant

mineralkortikoidų receptorius. Klinikiniai tyrimai, kurių tikslas buvo įvertinti išgyvenimo trukmę, parodė, kad benazeprilio (hidrochlorido) ir spironolaktono deriniu gydant šunis, turinčius širdies nepakankamą, padidėjo numatoma gyvenimo trukmė ir 89% sumažėjo gaišimo dėl širdies veiklos sutrikimų, santykinė rizika, palyginus su šunimis, kurie buvo gydyti vien tik benazepriliu (hidrochloridu) (gaišimo atvejai klasifikuoti kaip gaišimas ar eutanazija dėl širdies nepakankamumo). Taip pat dėl gydymo deriniu greičiau silpnėjo kosulys, didėjo aktyvumas ir lėčiau stiprėjo kosulys, širdies ūžesiai ir nyko apetitas.

Gydymo metu gyvūnų kraujyje gali šiek tiek padidėti aldosterono kiekis. Manoma, kad tai įvyksta dėl grįžtamojo ryšio mechanizmų aktyvinimo be nepalankių klinikinių pasekmių. Kai dozės didelės, galima nuo dozės priklausoma kamuolinės antinksčių zonos hipertrofija. Bandymų su šunimis, sergančiais lėtine degeneracine vožtuvų liga, metu 85,9 % šunų gerai toleravo gydymą (≥ 90 % skirtų tablečių buvo sėkmingai sušertos) tris bandymo mėnesius.

5.2.Farmakokinetinės savybės

Spironolaktono farmakokinetika priklauso nuo jo metabolitų, nes pradinė medžiaga tyrimuose yra nestabili.

Absorbcija

Sušėrus spironolaktono šunims, buvo nustatyta, kad trys metabolitai sudarė 32–49 % skirtos dozės. Ėdesys biologinį prieinamumą padidino iki nuo 80 iki 90 %. Šėrus 2–4 mg/kg, nustatytas tiesinis absorbcijos didėjimas.

Pakartotinai šėrus 2 mg/kg spironolaktono (su 0,25 mg/kg benazeprilio hidrochlorido) 7 d. iš eilės, akumuliacijos nepastebėta. Pirminių metabolitų, 7-α-tiometil-spironolaktono ir kanrenono pastovi vidutinė Cmax – 324 µg/l ir 66 µg/l, susidarė atitinkamai praėjus 2 ir 4 val. po vaisto sudavimo.

Pastovioji koncentracija susidarė antrą dieną.

Sušėrus benazeprilio hidrochlorido šunims, benazeprilio pikas plazmoje greitai pasiekiamas ir sparčiai mažėja, nes vaistas iš dalies metabolizuojamas į benazeprilatą veikiant kepenų fermentams. Nustatomas ir nepakitęs benazeprilis ir hidrofiliniai jo metabolitai. Sisteminis biologinis prieinamumas yra nepilnas dėl nepilnos absorbcijos ir presisteminio metabolizmo. Didelio skirtumo benazeprilato farmakokinetikoje, kai benazeprilio hidrochloridas yra skiriamas šertiems ir alkintiems šunims, nėra.

Pakartotinai šėrus 0,25 mg/kg benazeprilio hidrochlorido su 2 mg/kg spironolaktono 7 d. iš eilės, benazeprilio koncentracijos pikas (Cmax – 52,4 ng/ml) pasiekiamas per 1,4 val. (Tmax).

Pasiskirstymas

7-α-tiometil-spironolaktono ir kanrenono vidutinis pasiskirstymo tūris yra atitinkamai apytiksliai 153 ir 177 litrai. Metabolitų vidutinis išlikimo laikas svyruoja nuo 9 iki 14 val. Jie labiau pasiskirsto virškinimo sistemoje, inkstuose, kepenyse ir antinksčiuose.

Benazeprilis ir benazeprilatas greitai pasiekia kepenis ir inkstus.

Biotransformacija

Spironolaktonas yra greitai ir visiškai biotransformuojamas kepenyse į aktyvius metabolitus, 7-α- tiometil-spironolaktoną ir kanrenoną, kurie šunų organizme yra pirminiai metabolitai. Pakartotinai šėrus 2 mg/kg spirolaktono ir 0,25 mg/kg benazeprilio hidrochlorido galutinis pusinės eliminacijos laikas plazmoje (t½) – 7 val., o atitinkamai kanrenono ir 7-7-α-tiometil-spironolaktono – 6 val.

Benazeprilio koncentracija mažėja palaipsniui: pirminė greitoji fazė atitinka laisvo vaisto eliminacija, o galutinė fazė atitinka benazeprilio atpalaidavimą, kuris (daugiausia audiniuose) buvo susijungęs su AKF. Pakartotinai šėrus 2 mg/kg spironolaktono ir 0,25 mg/kg benazeprilio hidrochlorido, galutis benazeprilato pusinės eliminacijos laikas plazmoje (t½ ) – 18 val. Benazeprilis ir benazeprilatas gausiai jungiasi prie plazmos baltymų; daugiausia nustatomas kepenyse ir inkstuose.

Benazeprilį naudojant pakartotinai, benazeprilatas gali iš lėto kauptis, nuolatinė būsena pasiekiama per keletą dienų.

Eliminacija

Spironolaktonas daugiausia išsiskiria metabolitų formos. Kanrenono plazmos klirensas – 1,5 l/h/kg, o atitinkamai 7-α-tiometil-spironolaktono – 0,9 l/h/kg. Šuniui sušėrus radionuklidais žymėto spironolaktono, 70 % dozės buvo rasta išmatose, o 20 % – šlapime.

Šunims benazeprilatas pašalinamas su tulžimi ir šlapimu. Esant pažeistai šunų inkstų funkcijai, benazeprilato šalinimo iš organizmo funkcija nėra paveikiama, todėl veterinarinį vaistą naudojant gyvūnams, turintiems inkstų nepakankamumą, jo dozių koreguoti nereikia.

6.FARMACINIAI DUOMENYS

6.1.Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, Povidonas K30,

jautienos kvapioji medžiaga, suspaudžiamas cukrus, krospovidonas,

magnio stearatas.

6.2.Pagrindiniai nesuderinamumai

Nežinoma.

6.3.Tinkamumo laikas

Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas, nepažeidus originalios pakuotės, – 2 metai. Tinkamumo laikas, atidarius pirminę pakuotę, – 6 mėn.

6.4.Specialieji laikymo nurodymai

Šiam veterinariniam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5.Pirminės pakuotės pobūdis ir sudedamosios dalys

Baltas plastikinis (DTPE) buteliukas su vaikų neatidaromu uždoriu, kartoninėje dėžutėje. Pakuotės dydžiai – 30 ar 90 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialiosios nesunaudoto veterinarinio vaisto ar su jo naudojimu susijusių atliekų naikinimo nuostatos

Nesunaudotas veterinarinis vaistas ar su juo susijusios atliekos turi būti sunaikintos pagal šalies reikalavimus.

7.REGISTRUOTOJAS

Ceva Santé Animale 10, av. de la Ballastière 33500 Libourne PRANCŪZIJA

8.REGISTRACIJOS NUMERIS (-IAI)

EU/2/12/142/001 (1 x 30 tablečių, 2,5 mg/20 mg)

EU/2/12/142/002 (1 x 90 tablečių, 2,5 mg/20 mg)

EU/2/12/142/003 (1 x 30 tablečių, 5 mg/40 mg)

EU/2/12/142/004 (1 x 90 tablečių, 5 mg/40 mg)

EU/2/12/142/005 (1 x 30 tablečių, 10 mg/80 mg)

EU/2/12/142/006 (1 x 90 tablečių, 10 mg/80 mg)

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data: 2012-07-23.

Perregistravimo data

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsamią informaciją apie šį veterinarinį vaistą galima rasti Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/.

DRAUDIMAS PREKIAUTI, TIEKTI IR (ARBA) NAUDOTI

Nėra.

Pastabos